Lietuvos verslo atstovai teigia, kad koronaviruso krizės pradžioje valdžios dėmesys ir pažadai verslui teikė vilčių, tačiau pastaruoju metu padėtis tik blogėja, o reali parama verslo kol kas nepasiekia.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis sako, jog kol kas jokia reikšmingesnė parama verslo nepasiekė – geri valdžios norai dominuoja prieš faktinį pagalbos mechanizmą ir pinigus.
Asociacijos „Investors’ Forum“ („Investuotojų forumas“) vykdomosios direktorės Rūtos Skyrienės teigimu, dar kartą išryškėjo Lietuvos teisėkūros minusai, kai net priėmus gerą įstatymą dėl vėluojančių poįstatyminių teisės aktų jo vykdymas tampa neįmanomas.
Tuo metu metu Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) tarybos pirmininkė Dalia Matukienė pažymi, kad ne visos valdžios siūlomos priemonės yra tinkamos ir prieinamos šiam verslo segmentui, kuris greitai negavęs paramos gali tiesiog neišgyventi.
R. Dargis: paramos efektyvumas lems ekonomikos ateitį
LPK prezidento teigimu, nuo to, kaip greitai bus aktyvuojama parama verslui, priklausys, kokia bus šalies ekonomika artimiausiais metais. Anot jo, valdžios žadama pagalba verslo kol kas iš esmės nepasiekia, rezultato neduoda ir pastangos gerinti prieigą prie finansų.
„Esame situacijoje, kai prieiga prie finansų yra praktiškai užsidarius. Čia prasideda didžiosios problemos, kurios atsilieps valstybės finansinei ir ekonominei sveikatai – bus mažiau darbo vietų, mažės eksportas. Jei nesugebėsime į mūsų užkariautas rinkas pateikti produktų, į tas rinkas ateis kitų valstybių gamintojai“, – BNS aiškino R. Dargis.
„Nuo to, su kokiu konkurencingumu mūsų verslas išeis iš šios krizės, priklausys Lietuvos ekonomikos augimo greitis ateinančiais 5-7 metais“, – pridūrė jis.
Pasak R. Dargio, bankai kol kas atsargiai vertina per „Invegą“ siūlomas priemones ir bent jau dabar jos neatrodo veiksmingos.
„Jeigu pasižiūrėtume, nei garantijos lizingui, nei faktoringui (…) kol kas dar neveikia. (…) Bankai, be abejonės, dirba su įmonėmis savarankiškai, pagal jų gyvybingumą ir ekonominius rodiklius patys restruktūrizuoja paskolas, atideda jas ir taip toliau, bet veiksmingo mechanizmo, apie kurį tiek daug buvo kalbėta, mes realiai veikiančio dar nematome“, – tvirtino R. Dargis.
Jo teigimu, Seimo patvirtinta paramos schema, kai už prastovas valstybė subsidijuoja darbdaviui atlyginimo mokėjimą, daliai verslo nėra pakankama.
„Kai sudedame visus mokesčius, kuriuos vis tiek reikia mokėti, ta parama nebeatrodo tokia, sakykime, graži (…) Mūsų siūlymas, visų verslo organizacijų, buvo tų verslų, kurių veikla yra sustabdyta Vyriausybės nutarimu, darbuotojams mokėti tiesiai į sąskaitą pinigus ir palaikyti jų gyvybingumą, tų žmonių išlaidas padengti tiesioginėmis išmokomis“, – sakė LPK prezidentas.
Anot jo, stambiam verslui vilčių teikia Lietuvos banko (LB) siūlomas specialus valstybinis fondas, kurio steigimui jau pritarė Vyriausybė.
„Po Velykų turėtume pamatyti metmenis, kaip tas fondas atrodytų, veiktų. Tai dar tokį tikėjimą turime, kad didesnėms įmonėms galbūt tas fondas galėtų būti tam tikra parama, kuris – be Lietuvoje savarankiškai veikiančių bankų – galėtų supirkdamas įmonių obligacijas tokiu būdu palaikyti jų gyvybingumą“, – sakė R. Dargis.
D. Matukienė: kai kurios įmonės paramos gali ir nesulaukti
Pasak SVV tarybos pirmininkės, nėra aišku, kiek valdžios siūlomos paramos schemos bus veiksmingos siekiant pagelbėti smulkiam ir vidutiniam verslui, todėl gali būti, kad kai kurios įmonės paramos nespės sulaukti.
„Labai mažos ir mažos įmonės sudaro apie 75 proc. visų įmonių, jos turi labai mažas administracines galimybes pasinaudoti kol kas vienintele smulkiam verslui tinkama priemone, tai 50 mln. eurų, kur būtų ta lengvatinė paskola“, – BNS tvirtino D. Matukienė.
Anot jos, jeigu skaičiuojama, kad savarankiškai dirbančiųjų yra 100 tūkst., o mažų ir labai mažų įmonių – 80 tūkst., tuomet minėta parama yra ypač menka: „Padalinkime 50 mln. eurų, tai kas išeitų? Tai būtų 277 eurai vienai įmonei. Tai ar čia yra parama?“
Problemų keliantis ir bankų požiūris į paskolas bei garantijas smulkiam verslui.
„Dar neaišku, ar bankai pakeis savo požiūrį į valstybės garantijas. Jie tiesiog turėtų pasirašyti susitarimą, kažkokį komunikatą (…) nes nuo 2009 metų iki dabar tas mūsų smulkiausias verslas iš tikrųjų negavo jokių paskolų. Tai šitoje vietoje kalbėti apie valstybės garantiją yra labai rizikinga“, – sakė D. Matukienė.
Jos teigimu, smulkaus ir vidutinio verslo atstovai ketina siūlyti Vyriausybei bent porą priemonių, kurios palengvintų įmonių padėtį ir leistų neatleisti žmonių. Tarkime, siūloma prie „Invegos“ kurti smulkaus verslo paramos fondą, kuris teiktų lengvatines paskolas, priklausomai nuo įmonių metinės apyvartos.
„Tiems, kurie turėjo apyvartą per praeitus metus iki 45 tūkst. eurų, lengvatinė 5 tūkst. eurų paskola 36 mėnesiams nulinėmis palūkanomis. Kurie turėjo apyvartą iki 300 tūkst. eurų, o tokių yra daugiausia, – 30 tūkst. eurų lengvatinė paskola“, – aiškino D. Matukienė.
Savo ruožtu paskola įmonėms su iki 1 mln. eurų apyvarta galėtų siekti 80 tūkst. eurų: „Tai yra apskaičiuotos vieno mėnesio reikalingos išlaidos kartu su apyvarta ir plėtra“.
Antras priemonių paketas, pasak D. Matukienės, būtų valstybės užsakymai smulkiam ir vidutiniam verslui.
„Darome valstybes užsakymus maistui, paslaugoms, toms pačioms kaukėms – kad pinigai neišvažiuotų iš šalies ir mes smulkiam bei vidutiniam verslui atidarytumėm kraujo apykaitą. Paprasta ir nereikia išgalvoti obligacijų, lizingų ir visokių kitų dalykų“, – tvirtino D. Matukienė.
R. Skyrienė: parama verslui stringa dėl biurokratinių kliūčių
Asociacijos „Investors’ Forum“ („Investuotojų forumas“) vykdomosios direktorės teigimu, akivaizdu, kad Lietuvoje stinga poįstatyminių teisės aktų, leisiančių realiai pradėti skirstyti paramą verslui, priėmimas.
„Tai mane labiausiai ir neramina – centrinė valdžia sprendimus priėmė labai greitai, paketas yra tikrai įspūdingas, tačiau įgyvendinimas įveltas į visokius biurokratinius reguliavimus. Man atrodo, kad valdžia pati yra nelabai patenkinta, nes tų išmokų kaip ir nėra, niekas jų negauna“, – BNS sakė R. Skyrienė.
Pasak jos, dėl to tikriausiai yra kalta vykdomoji valdžia – ministerijos, agentūros ir kitos institucijos, kurios turi parengti tas tvarkas ir parengti greitai.
„Daug kartų jau sakyta, kad jei yra teikiamas įstatymo projektas, su juo kartu turi eiti ir lydintieji dokumentai – kaip šis įstatymas veiks rinkoje ar konkrečioje situacijoje. Dabar yra pasakoma, kad verslui bus kompensuota, o bandant gauti atsakymą kada ir kaip, prasideda visa ta biurokratinė našta“, – tvirtino R. Skyrienė.
Vis dėlto, anot „Investors’ Forum“ vykdomosios direktorės, artimiausiu metu proveržis skiriant paramą verslui turėtų būti pasiektas.
„Aš labai tikiuosi, atrodo, kad „Invega“ jau yra neblogai sujudėjus, paleistos visos tos tvarkos, todėl tas proveržis turėtų atsirasti“, – tvirtino R. Skyrienė.
Pasak jos, taip pat reikėtų galvoti ne tik apie priemonių paspartinimą, bet ir apie naujas paramos priemones, visų pirma tiesiogines išmokas verslui, kuris dėl karantino yra uždarytas ir negali dirbti.
„Į tai reikėtų pasižiūrėti konceptualiau, galbūt įvertinti, kokias apyvartas prarado įmonės ir atsižvelgiant į tai paskaičiuoti kompensacijas. Ypač kompensuojant fiksuotus ir niekur nedingstančius kaštus, kuriuos turi įmonės – išlaidas nuomai, komunalinėms paslaugoms“, – sakė R Skyrienė.
„Tą svarstyti reikia ir tokie svarstymai jau vyksta – buvo kalbėta apie nuomos kompensavimo galimybę“, – pridūrė ji.
Paramos verslui schemos
„Invega“ pagalbą verslui teiks kompensuodama atidėtų paskolų palūkanas, teikdama lengvatines paskolas valstybės lėšomis ir garantuodama už finansų įstaigų teikiamas paslaugas.
„Versli Lietuva“ praėjusią savaitę paskelbė, kad pagal „Invegos“ priemones bus paskirstyta apie 1,3 mlrd. eurų iš suplanuoto Vyriausybės finansinių priemonių paketo Lietuvos verslui.
Garantijoms bus skirta 851 mln. eurų, paskoloms – 287 mln. eurų, iš jų 50 mln. eurų – lengvatinėms paskoloms likvidumui užtikrinti tuose sektoriuose, kuriuose verslas labiausiai nukentėjo nuo koronaviruso. Taip pat planuojama 145 mln. eurų skirti rizikos kapitalo investicijoms, 23 mln. eurų – palūkanų kompensavimui.
„Invegos“ duomenimis, prieš savaitę pradėjus veikti atnaujintoms sutelktinio finansavimo priemonės „Avietė“ sąlygoms, platforma „Finbee Verslui“ jau sulaukė per 230 įmonių paraiškų paskolai. 120 įmonių gavo finansavimo pasiūlymus, 50-iai paskolos jau išmokėtos. Vidutinė prašoma paskolos suma – 10 tūkst. eurų.
Pasak „Invegos“, artimiausiu metu bus teikiamos lengvatinės paskolos likvidumui palaikyti, o veiklą pertvarkantys ar ją plečiantys smulkiojo ir vidutinio verslo atstovai gali naudotis 178 mln. eurų garantijomis.
Vyriausybė taip pat pritarė fondo, kuris investuos į vidutines ir didžiąsias įmones, dėl COVID-1 patiriančias laikinų sunkumų, steigimui. Jis užtikrintų pakankamą šių įmonių likvidumą, papildomą finansavimą ir ekonominės veiklos tęstinumą pasibaigus krizei. Fondą ketinama įsteigti iki balandžio 15 dienos.
