Šveicarijos tarptautinio vadybos instituto IMD pristatomame pasaulio skaitmeninio konkurencingumo indekse Lietuva užėmė 28 vietą iš 64 valstybių – tai viena iš aukščiausių pozicijų per penkerius metus. Šioje srityje mūsų šalies stiprybė yra žinios, reikalingos naujų technologijų atradimui, supratimui ir kūrimui.
Pagal žinias vertinantį rodiklį Lietuvos pozicija nuolat gerėja ir yra aukščiausia iš trijų Baltijos valstybių – mes užimame 23 vietą, Estija – 25 vietą, Latvija – 39 vietą. Skaitmeninių kompetencijų atitikimo verslo poreikiams srityje Lietuva užima pirmą vietą. Taip pat nuolat auga mokslo koncentracijos įvertinimas, jis per penkerius metus pakilo iš 41 į 33 vietą. Pagal moterų dalį moksle Lietuva ir toliau išlaiko aukštą 8-tą poziciją. Ženklus kilimas pastebimas aukštųjų technologijų patentų skaičiaus rodiklyje, per metus iš 25 vietos jis pakilo į 17.
„Žinių ir kompetencijų srityje esame stiprūs, o tai svarbus aspektas, prisidedantis prie bendro skaitmeninio konkurencingumo augimo. Penkerių metų laikotarpyje gerėja ir Lietuvos padėtis pasirengimo ateičiai srityje (iš 32 vietos į 28), tai atskleidžia mūsų pasiruošimą išnaudoti skaitmeninės transformacijos sukuriamas galimybes. Taip pat gerėja Lietuvos gyventojų nuostatos, reikalingos skaitmeninei transformacijai (iš 45 vietos 2018 m. į 37 vietą 2023 m.). Stiprėjančios pozicijos šiose srityse kuria vis palankesnę aplinką skaitmeniniam proveržiui įvykti“, – teigia Inovacijų agentūros „ICT Lab“ skyriaus vadovas Martynas Survilas.
Ekspertas išskiria ir labai gerą Lietuvos verslo lankstumo vertinimą, kuris yra aukščiausioje pozicijoje iš trijų Baltijos valstybių. Pagal įmonių lankstumą esame 5 vietoje, o pagal gebėjimą prisitaikyti prie grėsmių ir galimybių – net 3 vietoje. „Verslo patirtis, dažnai kintanti ne tik vietinė, bet ir pasaulinė verslo aplinka, stiprina įmonių gebėjimus adaptuotis prie pokyčių ir ieškoti naujų galimybių“, – sako M. Survilas.
IMD atliktos verslo apklausos rezultatai parodė ir sritį, kurioje susiduriame su didžiausiais iššūkiais, tai – nepakankamas skaitmeninių technologijų lygio augimas. Pagal šį rodiklį užimame 33 vietą.
„Siekiant pagerinti šią sritį, būtų naudinga Lietuvoje tobulinti užsieniečių įdarbinimo reglamentavimą, bankinių ir finansavimo paslaugų atitikimą verslo efektyvumo poreikiams, skatinti įmonių investicijas į telekomunikacijų fizinę ir programinę įrangą bei mobiliojo plačiajuosčio ryšio prenumeravimą“, – akcentuoja M. Survilas.
Tikimasi, kad tiek prie skaitmeninių technologijų lygio augimo, tiek bendrai prie skaitmeninio konkurencingumo proveržio prisidės ir 2023 m. pabaigoje Inovacijų agentūros paskelbtas Lietuvos informacinių ir ryšių technologijų (IRT) kelrodis. Jame pateiktos aiškios rekomendacijos, kuriose numatyti konkretūs veiksmai, padėsiantys išnaudoti sektoriaus potencialą bei sukurti tinkamas sąlygas tolimesniam jo augimui.
„IRT sektorius ir bendrai su skaitmenizavimu susiję produktai bei paslaugos vertinamos kaip pagrindinė varomoji jėga, suteikianti galimybę Lietuvai išlaikyti produktyvumo augimą ir konkurencingumą. Iki 2030 m. suplanuotos apie 260 mln. eurų investicijos, kuriomis galės pasinaudoti išskirtinai IRT sektorius, dar didesnis finansavimas numatytas bendrai inovacijų skatinimui, tad ir juo galės naudotis skaitmeninių technologijų verslai“, – pažymi Inovacijų agentūros ekspertas.
2023 m. IMD skaitmeninio konkurencingumo indekso pirmoje vietoje – Jungtinės Amerikos Valstijos. 2022 m. lydere buvusi Danija, nukrito į 4 vietą. Europoje konkurencingiausia šalis skaitmeninėje srityje yra Nyderlandai, pakilusi per keturias pozicijas ir užimanti 2 vietą pasaulyje. Aukščiausią skaitmeninio konkurencingumo įvertinimą iš Baltijos valstybių gavo Estija (18 vieta). Po jos rikiuojasi Lietuva (28 vieta) ir Latvija (40 vieta). Mūsų kaimynė Lenkija užima 39 vietą.
