Apklausa rodo, į kokius asmenis nusitaiko sukčiai: metodus pritaiko pagal žmogų

Sukčiai

Net 2 iš 3 Lietuvos gyventojų per pastaruosius metus susidūrė su finansiniais sukčiais, rodo neseniai „Luminor“ banko užsakymu atlikta apklausa. Negana to, duomenys rodo, kad sukčiai taiko įvairius metodus skirtingiems žmonėms – geba nusitaikyti ne tik į tam tikrų miestų gyventojus, bet ir našlius bei kitus pažeidžiamus asmenis.

Per pastaruosius metus su finansinio sukčiavimo atvejais vieną ar du kartus susidūrė 43 proc., tris ar daugiau – 23 proc. žmonių. Su jais dažniausiai susiduria 30–39 metų amžiaus žmonės – 10 proc. punktų daugiau nei bendrai visi apklaustieji.

„Kita vertus, šie duomenys gali būti susiję ir su tokio amžiaus respondentų gebėjimu geriau atpažinti sukčiavimo atvejus. Palyginimui, tarp vyriausių respondentų – 60–74 metų amžiaus žmonių – su sukčiavimu susidūrę per pastaruosius metus nurodė tik kiek daugiau pusė, nors dažniausiai būtent iš vyresnių žmonių girdime skaudžiausias finansinių sukčiavimų padarinių istorijas“, – sako „Luminor“ banko Sukčiavimo rizikos valdymo skyriaus vadovas Linas Sadeckas.

Kai kuriuose miestuose su finansiniu sukčiavimu gyventojai nurodė susiduriantys dažniau nei kituose. Po 7 iš 10 gyventojų su sukčiavimo atvejais susidūrė Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių apskrityse. Kita vertus, su finansiniu sukčiavimu rečiausiai susiduriantys teigia Marijampolės (52 proc.), Utenos (50 proc.) ir Tauragės (42 proc.) apskričių gyventojai.

„Taip pat verta atkreipti dėmesį, kad kur kas daugiau ne lietuvių tautybės gyventojų nurodė daug kartų susidūrę su finansiniu sukčiavimu. Palyginimui, tris ir daugiau kartų su finansiniu sukčiavimu susidūrę nurodė 22 proc. lietuvių tautybės gyventojų, ne lietuvių – 37 proc.“, – pasakoja L. Sadeckas.

Populiariausi – sukčiavimo skambučiai ir SMS žinutės

Anot eksperto, finansiniai sukčiai net ir Lietuvoje taiko labai įvairius metodus, kurie, tobulėjant technologijoms, taip pat darosi vis sudėtingesni.

„Reikėtų nenuvertinti sukčių metodų. Nors vieni sukčiai taiko gana paprastas ir net labai akivaizdžias schemas, tačiau kiti yra ypač kūrybiški bei sumanūs emociniai manipuliatoriai, taiko technologiškai pažangius metodus ir geba nusitaikyti į pačias pažeidžiamiausias aukas“, – patikslina ekspertas. 

Populiariausias sukčiavimo metodas 7-iose iš 10-ies Lietuvos apskričių – sukčiavimo skambučiai, išskyrus Klaipėdos, Utenos ir Marijampolės apskritis, kuriose keliais procentiniais punktais jį lenkia SMS sukčiavimas. Sukčiavimo skambučiai dažniau vargina vyresnius nei 50 metų amžiaus žmones (apie 60 proc.). Palyginimui, su jais susidūrę nurodė tik 40 proc. 18–29 metų amžiaus respondentų.

Kita vertus, atvirkščia situacija matoma su SMS sukčiavimu – su juo susidūrę nurodo atitinkamai 61 proc. jauniausių respondentų ir tik 39 proc. vyriausių. Panaši tendencija ir su sukčiavimu per suklastotą el. parduotuvę arba prekybininką – jauniausi respondentai nurodė su tokiu metodu susidūrę dvigubai dažniau nei vyriausi (atitinkamai 31 ir 15 proc.)

Investicinių sukčių aukos – marijampoliečiai vyrai

Verta pastebėti, kad šiuo metu Marijampolės apskritis išsiskiria investicinių sukčiavimų atvejų gausa – net 48 proc. respondentų nurodė su jais susidūrę (visoje Lietuvoje – 27 proc.).

„Investicinio sukčiavimo pavyzdžiai yra kvietimai investuoti į netikras kriptovaliutas ir nekilnojamąjį turtą, piramidinės schemos ir pan. Įvairios apklausos ir tyrimai rodo, kad investicinio sukčiavimo aukomis dažniausiai tampa aukštąjį išsilavinimą turintys, finansiškai raštingi, optimistiškai ir ambicingai nusiteikę vyrai“, – teigia „Luminor“ banko Sukčiavimo rizikos valdymo skyriaus vadovas.

Tai patvirtina ir „Luminor“ banko apklausa – vyrai su investiciniu sukčiavimu susiduria beveik 3 kartus dažniau nei moterys (atitinkamai 40 proc. vyrų ir 14 proc. moterų).

Sukčiavimo metodas, nutaikytas į vienišas moteris

Vis dėlto, moterys nurodė du kartus dažniau susiduriančios su kita finansinio sukčiavimo forma – romantiniu sukčiavimu (palyginimui, su juo susidūrusios nurodė 12 proc. sukčiavimą patyrusių moterų ir 6 proc. vyrų).

„Romantinis sukčiavimas – tai tariamos draugystės ar santykių užmezgimas, siekiant finansinės naudos. Užmezgęs artimą santykį sukčius, dažniausiai pasislėpęs po netikru vardu, prašo pinigų medicininėms išlaidoms, skolų apmokėjimui, kelionei pas auką arba kitiems tariamai neatidėliotiniems atvejams. Dar vienas galimas variantas – jie patys atsiunčia jums pinigų ir prašo juos paskirstyti kitiems žmonėms arba pristatyti siuntinius ir pan.“, – pasakoja L. Sadeckas.

Be to, romantiniai sukčiai geba atpažinti ir taikytis į labiau pažeidžiamus asmenis. Palyginimui, tarp visų sukčiavimą patyrusių respondentų, romantinį sukčiavimą patyrė 9 proc. žmonių, tarp gyvenančių vienų – 17 proc., tarp išsiskyrusių arba našlių – net 21 proc.

„Visi šie sukčiavimo metodų ir jų aukų pavyzdžiai rodo viena – bet kuris iš mūsų galime susidurti su finansiniu sukčiavimu. Sukčių taikomi metodai kruopščiai pritaikyti konkrečioms demografinėms grupėms ir nė viena nėra nuo jų apsaugota, todėl būtina išlikti budriems“, – pabrėžia „Luminor“ banko Sukčiavimo rizikos valdymo skyriaus vadovas.

Anot eksperto, pirmiausia visada būtina patikrinti bet kokio neprašyto pranešimo, siunčiamo el. paštu, telefonu ar socialinėje žiniasklaidoje, šaltinį. Be to, reikėtų skeptiškai vertinti pasiūlymus, kurie atrodo pernelyg geri, kad būtų tikri – dažnai jie tokie ir yra. Taip pat labai svarbu nuolat atnaujinti žinias apie naujausias sukčiavimo tendencijas ir taktikas, nes jos yra geriausia apsauga.

TAIP PAT SKAITYKITE