Būsimųjų Lietuvos pensininkų kaupiamo turto vertė II pakopos pensijų fonduose šiemet pirmąjį pusmetį padidėjo iki 6,456 mlrd. eurų, investicijų grąžai išaugus +8,72 proc.. Po karu Ukrainoje supurtytų 2022 metų pagrindinė šalies pensininkų santaupų „kišenė“ šiemet nuosekliai augina savo vertę, išnaudodama pasaulio vertybinių popierių rinkų prisitaikymą prie naujų realijų.
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) duomenimis, III pensijų pakopos bendrasis svertinis vidurkis šiemet pirmąjį pusmetį sudarė +7,09 proc., o vertė birželio 30 dieną buvo 256,04 mln. eurų. Iš viso pirmojo šių metų pusmečio pabaigoje šalies kaupiantieji pensijai disponavo 6,7 mlrd. eurų turtu.
LIPFA valdybos narys Tadas Peciukevičius pastebi, kad šiemet rizikos amplitudė ir toliau išlieka plati, tebesitęsia ir įkaitusios ekonomikos vėsinimas, dėl kurio visame pasaulyje brangsta pinigai. Vis dėlto, jo teigimu, šalies pensijų turto valdytojams pavyko išnaudoti pasitaikiusias galimybes ir padidinti būsimųjų pensininkų turto vertę.
„Šiais metais pensijų fondų valdomo turto vertė nuosekliai auga. Per pirmąjį pusmetį II pakopos pensijų fondams patikėto turto vertė pakilo beveik dešimtadaliu, kai vien antrąjį šių metų ketvirtį jie uždirbo +4,41 proc. Labai panašiai II pakopos pensijų fondų vertė didėjo ir pirmąjį šių metų ketvirtį, kai jos bendras svertinis vidurkis paaugo +4,09 proc.“, – sako T. Peciukevičius.
Akcijos lenkė obligacijas
Geriausius rezultatus šiemet sausį-birželį pademonstravo jaunesniems gyventojams skirti II pakopos pensijų fondai, kuriuose akcijų dalis yra didesnė negu obligacijų. Pačių jauniausių, 21-27 metų kaupiančiųjų II pakopos pensijų fondai šiemet uždirbo +10,47 proc. bendrą svertinę grąžą.
Panašiai judėjo ir 28-34 metų amžiaus kaupiančiųjų turtas II pakopoje, jis šiemet +10,41 proc. didesnis. 35-41 metų amžiaus II pakopos pensijų fondų dalyviai pirmąjį pusmetį uždirbo +10,25 proc. daugiau, o 42-48 metų amžiaus kaupiančiųjų turto svertinis vidurkis šiemet pakilo +10,22 proc.
Anot T. Peciukevičiaus, konservatyvesnes investavimo strategijas taikantys II pakopos pensijų fondai uždirbo kiek kukliau. 49-55 metų kaupiančiųjų fondų vertė šiemet padidėjo +8,52 proc., o 56-62 metų II pakopos dalyvių turto vertė pakilo +5,61 proc. 63-69 metų kaupiančiųjų, tarp kurių yra ir pensijos amžių pasiekusių asmenų, kaupiamo turto vertė šiemet padidėjo +3,19 proc.
Ypač konservatyvūs II pakopos turto išsaugojimo pensijų fondai šiemet pasiekė bendrą teigiamą +3,01 proc. svertinį vidurkį.
„Šiais metais II pakopos pensijų fondai, veikiantys gyvenimo ciklo formatu ir kaupiančiajam artėjant prie pensijos amžiaus laipsniškai mažinantys investicijų riziką, savo specifiką aiškiai atskleidžia per veiklos rezultatus. Nė vienos amžiaus grupės investicijoms nepavyksta išvengti svyravimų rinkose, tačiau toks ir yra tikslas – ruošiantis pradėti naudoti santaupas siekiama, kad jų vertė kistų kuo mažiau“, – sako T. Peciukevičius.
III pakopoje irgi atsipirko rizika
Trečioje pensijų pakopoje, kurios dalyviai taiko asmenišką kaupimo tempą, šiemet sublizgėjo rizikingiausi, didesnės akcijų dalies pensijų fondai. Jų bendras svertinis vidurkis pirmąjį šių metų pusmetį siekė +9,27 proc., o vien per antrąjį ketvirtį jis buvo +4,58 proc.
Mišraus investavimo III pakopos pensijų fondų bendra svertinė grąža pirmąjį pusmetį sudarė +4,99 proc., o antrąjį ketvirtį +2,67 proc.
Mažesnės rizikos ir patys konservatyviausi III pakopos pensijų fondai šiemet pasiekė +2,17 proc. bendrą svertinį vidurkį. Tuo tarpu per antrąjį ketvirtį jų grąža sudarė +1 proc.
„Kaip ir II pakopoje, III pakopoje geriausius rezultatus pirmąjį pusmetį pademonstravo fondai, kurie prisiima daugiau investavimo rizikos ir renkasi dinamiškas, greičiau ir stipriau į ekonomikos pokyčius reaguojančias priemones. Tam tikrose situacijose kaip tik parankesnis stabilumas, tačiau šiemet padėtis palankiau klostėsi tiems, kurie pasitikėjo akcijų potencialu“, – teigia T. Peciukevičius.
