Vakarų Europos šalyse, tokiose kaip Vokietija, Belgija, Austrija ar Olandija, susikoncentravę begalės pramonės įmonių. Tad nenuostabu, kad čia saugumas ir priešgaisrinė sauga yra besąlyginis prioritetas.
Pas mus taip pat link to einama, tačiau viešą eterį drebina gaisrai tiek gamybinėse, tiek atliekų perdirbimo įmonėse. Tai kartu ir ekologinės nelaimės, kurių padariniai jaučiami ilgą laiką. Viso to nebūtų, jei įmonės atkreiptų dėmesį į papildomas saugos ir prevencines priemones.
Prevencija svarbiau už padarinius
Pasak Vygando Kurkulio, Priešgaisrinių darbų ir paslaugų asociacijos prezidento, Lietuvos priešgaisrinės apsaugos teisinė bazė paruošta tikrai gerai, tačiau norėtųsi, kad įmonės daugiau dėmesio skirtų galimiems gaisro židiniams ir pažangesnėms priešgaisrinės apsaugos priemonėms.
„Priešgaisrinės apsaugos lygmenys priklauso nuo pastatų ar teritorijos pobūdžio. Visgi papildomos priemonės – kiekvienos įmonės sprendimas – juk laiku pastebėta problema gali išgelbėti visą gamyklą ar pastatą. O kur dar ekologinės nelaimės, kuomet nukenčia ne tik pastato savininkai, bet ir darbuotojai, aplinkiniai gyventojai bei gali būti padaryta žala gamtai“, – sakė V. Kurkulis.
Statistika negailestinga
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, per septynis šių metų mėnesius Lietuvoje kilo daugiau nei 5 tūkst. gaisrų. Nors tai bene mažiausias gaisrų skaičius per 20 metų, tačiau statistika negailestinga. Šiemet gaisruose žuvo 60 asmenų.
Šiemet ugnis sunaikino net 108 pastatus. Sugadinta 3,8 tūkst. kv. m. gyvenamojo ploto, o visiškai sunaikinta – 1,8 tūkst. kv. m. Šiemet gaisrai kilo net 66 gamybos ir pramoninės paskirties pastatuose.
Pagrindinės gaisrų priežastys – neatsargus elgesys su ugnimi, pašalinis ugnies šaltinis, krosnių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimai bei gedimai, elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai.
Peržiūrimos sistemos
Po per Lietuvą nuvilnijusių gaisrų, dalis įmonių peržiūri priešgaisrines apsaugos sistemas net jei jos vis dar atitinka visus reikalavimus.
„Nors skirtingose šalyse kiek skiriasi priešgaisrinės apsaugos teisinė bazė, tačiau iš patirties galiu pasakyti, kad didžiosios gamyklos, priklausančios tarptautiniams gigantams, atsižvelgia į gerąją praktiką ir išmoktas pamokas kitose grupės įmonėse, tad čia saugumo priemonėms netaupoma. Kaip antai sparčiai auga kad ir šiluminio jutimo kamerų naudojimas, ypač naftos perdirbimo, medžio apdirbimo įmonėse ar chemijos gamyklose. Dalis Lietuvos įmonių taip pat nenusileidžia pažangioms užsienio įmonėms, nes supranta, kad nuostoliai, patirti gaisro metu ir gamybos sustojimas po gaisro gali sugriauti visą verslą“, – akcentavo V. Kurkulis.
Pasak jo, paskutiniu metu vyravusios gamtos anomalijos, kuomet termometro stulpeliai perkopdavo ir 30 laipsnių celsijaus, o vakarais trankėsi žaibai, dar labiau išaugina gaisro rizikas, ypatingai medienos, atliekų pramonės įmonėse. Didelės sankaupos net ir vizualiai, atrodytų, nedegių medžiagų, gulėdamos ir kaisdamos gali pasiekti užsidegimo ribą, o tuomet gaisro plitimą sustabdyti ypač sunku. Stebint tokių sankaupų temperatūrą termo įrenginiais, galima imtis išankstinių priemonių išvengiant gaisrų – tuomet ir nuostolių nebūtų, ir gamyba nestabdytų veiklos.
Kaip teigia „Altas IT“ pardavimų vadovas Baltijos šalims Irmantas Bankauskas, termo kameros plačiai naudojamos jau seniai, kad ir pasienio ruožuose, kuriomis stebima, kas kerta sieną. Visgi gaisrų prevencijai skirtos termo kameros, turinčios reikiamą jungimui į priešgaisrinės signalizacijos sistemas sertifikavimą – naujovė visame pasaulyje.
„Iki šiol įdiegtos sistemos dažniausiai reaguoja jau kilus gaisrui, tad dabar daugiau dėmesio skiriama išankstiniam galimų židinių identifikavimui, o ne jau esančių padarinių likvidavimui. Kaip antai Vokietijos gamintojas Mobotix vienas pirmųjų pasiūlė tokias sertifikuotas kameras, kurios plačiai pasklido po Europą. Tokio pobūdžio kameros gali būti diegiamos kartu ar vietoje dūmų detektorių tiek viduje, tiek lauke, ir vienu metu stebėti daug zonų“, – sakė I. Bankauskas.
Pasak jo, nenuostabu kodėl taip atsitiko. Šiluminės kameros aptinka gaisro požymius dar prieš atsirandant dūmams ar liepsnai, turi gan platų matymo lauką, gali būti lengvai integruojamos į esamas priešgaisrinės signalizacijos sistemas ar kitus avarinio reagavimo mechanizmus. Be to, termovizoriai ypač jautrūs temperatūros pokyčiams.
Priešgaisrinių darbų ir paslaugų asociacijos prezidentas taip pat pastebi, kad terminės kameros leidžia stebėti nedidelius paviršiaus temperatūros pakitimus. Net 2–3 laipsniais pastebėtas paviršiaus temperatūros pakitimas jau leistų atitinkamą kompetenciją turinčiam žmogui pasidomėti kodėl taip yra. Gal tiesiog saulė pakaitimo stipriau, o gal tai visgi vidiniai šiluminiai procesai, kurie gali tapti gaisro židiniais.
„Tai ypač svarbu stebint įvairius elektros įrenginius ar technologines linijas, kurie dirbant ir taip įkaista. Tačiau netinkamai juos aptarnaujant ar prižiūrint jie pakankamai greitai gali perkaisti ir tapti gaisro šaltiniu. Nedidelis nukrypimas nuo užprogramuotos normos leistų perspėti, kad vienoje ar kitoje vietoje yra gaisro kilimo galimybė ir vėlgi sureaguoti iki gaisro. Be to, tokios kameros padeda ir gaisrų gesinimo komandoms, nes aiškiau matomi židiniai –lengviau kontroliuoti gesinimo darbus“, – sakė V. Kurkulis.
Pasak Priešgaisrinių darbų ir paslaugų asociacijos prezidento, visgi pagrindinė priežastis, kodėl verta rūpintis papildomomis apsaugos priemonėmis ir išankstinio gaisro aptikimo sistemomis – ne pastatai, o žmonių gyvybių išsaugojimas ir ekologinių nelaimių eliminavimas.
