Seimas po svarstymo pritarė Teisės ir teisėtvarkos komitete patobulintoms Advokatūros įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma numatyti trečiųjų valstybių advokatų teisės teikti teisines paslaugas Lietuvoje savo profesiniu vardu praktinio įgyvendinimo priemones.
Svarstomomis pataisomis siūloma apibrėžti trečiųjų šalių teisininkų, kuriems būtų taikomas Advokatūros įstatymo nuostatos, sąvoką, numatyti šių teisininkų registravimą į advokatūros tvarkomą sąrašą, jų teikiamų teisinių paslaugų apimtį, reikalavimus veiklai ir veiklos priežiūros priemones.
„Advokatūros įstatymo projekte yra numatyti tam tikri saugikliai. Trečioji šalis apimtų valstybes, kurios yra tarptautinių sutarčių šalys, jeigu šiose tarptautinėse sutartyse numatyta teisė teikti teisines paslaugas. Trečiosios šalies teisininkas apimtų tik asmenis, įgijusius teisininko profesinį vardą trečiosiose valstybėse, arba šio vardo dėl persekiojimo netekusiems teisininkams. Būtų taikomas ribojimas, pavyzdžiui, trečiųjų šalių, kurios vykdo agresiją prieš kitas valstybes ar genocidą, kurios kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, teisininkams. Taip pat tais atvejais, kai trečiosios valstybės teisininko veiklai ar konkrečiam teisininkui yra taikomos tarptautinės sankcijos ar ribojamos priemonės“, – birželio pradžioje pristatydama projektą sakė teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska. Pasak ministrės, pakeitimai parengti atsižvelgiant į Ukrainos advokatų kreipimąsi. Tokiu reguliavimu būtų sudarytos sąlygos veiksmingai Lietuvoje veikti iš Ukrainos atvykusiems advokatams.
Lydimuoju Mediacijos įstatymo pakeitimo projektu siekiama sudaryti galimybę iš užsienio valstybių atvykusiems mediatoriams laikinai teikti mediacijos paslaugas Lietuvoje*.
Advokatūros įstatymo ir Mediacijos įstatymo pataisų projektams (Nr. XIVP-2795(2) ir Nr. XIVP-2796(2) po svarstymo pritarė 125, nė vienas nebalsavo prieš, susilaikė 4 Seimo nariai.
Siūloma, kad abu įstatymai įsigaliotų 2024 m. kovo 1 d.
*Projektų aiškinamajame rašte nurodoma, kad Mediacijos įstatymo pataisas paskatino iš Lietuvos mediatorių rūmų gauti siūlymai dėl poreikio Ukrainos mediatoriams sudaryti tokią galimybę: „Dėl Rusijos Federacijos Ukrainoje vykdomų karo veiksmų išaugus ukrainiečių migracijai, daugėja atvejų, kai dėl jų jautrios emocinės būsenos, kalbos barjero, kultūrinių ir teisinių sistemų skirtumų kyla konfliktinių situacijų su vietos bendruomenės nariais, darbdaviais, nuomotojais ar jų šeimos nariais (t. y. skyrybos, ginčai, susiję su vaikų interesais, pvz., dėl neteisėto vaiko išvežimo, išlaikymo ir bendravimo su vaiku, vaiko atstovavimo ir pan.). Ukrainiečių mediatorių tarpininkavimas, padedant spręsti minėtus ginčus, galėtų ženkliai prisidėti prie pozityvių ginčų sprendimo rezultatų ir socialinės taikos išsaugojimo.“
