Seimas svarstys Užimtumo įstatymo pataisas (projektas Nr. XIVP-3257) ir lydimuosius teisės aktus, kuriais siekiama padidinti socialinių partnerių įsitraukimą priimant sprendimus dėl aktyvios darbo rinkos politikos priemonių, užtikrinti racionalesnį šioms priemonėms skirtų lėšų panaudojimą, skatinti įsiskolinusių asmenų grįžimą į darbo rinką ir įsitvirtinimą joje, padidinti skolininkų paskutinio būsto apsaugą.
Pristatydama teisės aktus socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pažymėjo, kad mūsų šalyje yra daug skolas turinčių asmenų: „Skaičiai tikrai atrodo šokiruojančiai – apie 20 tūkst. suaugusių asmenų Lietuvoje turi skolų. Sakykime, grubiai – kas dešimtas suaugęs žmogus. Beveik septyni iš dešimties skolininkų nedirba arba dirba nelegaliai.“
Pasak ministrės, atliktos apklausos parodė, kad apie 75 proc. apklaustųjų prisipažino – grįžti į darbo rinką demotyvuoja per didelės išskaitos iš minimalios mėnesinės algos.
„Iš tų, kurie dar dirba, net 62 proc. uždirba minimalų mėnesinį atlyginimą. Per dieną lieka mažiau nei 15 eurų į rankas, jeigu dirbi legaliai ir esi skolininkas. Matome, kad dėl to skolininkai greitai iškrenta iš darbo rinkos, situacija yra tik blogėjanti. Šiaip turime apie 4 mlrd. eurų skolų. Per 2022 metus buvo išieškota tik 6 proc. Tai yra apie 225 mln. eurų, o skolų padidėjo dar apie 600 mln. Vadinasi, turime pripažinti, kad situacija su skolų išieškojimu ir žmonių motyvacija dirbti yra tikrai negera, ją reikia taisyti“, – sakė M. Navickienė.
Teikiamais pakeitimais siūloma sumažinti išskaitą iš minimalios algos (MMA) nuo 20 arba 30 proc. iki 10 proc. Sumažinus išskaitų dydžius legaliai dirbančiam skolininkui, dirbančiam bent už MMA, liekanti suma nuo 15 Eur per dieną padidėtų iki 21 Eur per dieną.
Iš gaunančių 1–2 MMA būtų išskaičiuojama 30 proc. pajamų (išskaitos sumažėtų apie 1,7 karto (nuo 50 proc. iki 30 proc.).
Iš pajamų, viršijančių 2 MMA, būtų išskaičiuojama 50 proc. Nors tarifas nekinta, tačiau 50 proc. lėšų būtų išskaičiuojama nuo mažesnės pajamų sumos: iš 3 MMA (1 680,38 Eur) būtų išskaičiuojama 464,7 Eur (233,69 Eur mažiau).
Taip pat siūloma įtvirtinti vadinamąsias skolų atostogas: tam, kad ilgiau nedirbęs asmuo būtų suinteresuotas grįžti į darbo rinką ir joje įsitvirtinti, jam siūloma suteikti galimybę taikyti iki 12 mėnesių skolų atostogas, tačiau ne daugiau kaip du kartus per penkerius metus.
M. Navickienė sakė, kad teikiamais projektais taip pat numatoma griežtinti tam tikrus reguliavimus: „Siūloma reikšmingai sugriežtinti baudas už nelegalų darbą – apie tris kartus didinant minimalias baudas, maksimalią baudą siūlome nuo apyvartos iki 0,5 mln. eurų, o už pakartotinį pažeidimą – iki 1 mln. eurų.“
Siūloma nustatyti veiksmingas ir atgrasančias sankcijas už nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą, užsieniečių įdarbinimo ir informavimo apie įdarbintus arba komandiruojamus laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsieniečius tvarkos pažeidimus ir paskatas subjektams, leidusiems dirbti nelegaliai, deklaruoti darbo santykius ir sumokėti mokesčius, skatinti nelegaliai dirbusius asmenis pranešti apie nelegalaus darbo faktą, Valstybinės darbo inspekcijos svetainėje viešinti nelegalaus ir kitų darbo įstatymų pažeidėjus.
Teikiamais pakeitimais siekiama užtikrinti didesnę skolininko paskutinio būsto apsaugą, kad daugiau asmenų išsaugotų paskutinį būstą. Šiuo metu galiojančiame Civilinio proceso kodekse yra nustatyta, kad iš paskutinio būsto galima skolą išieškoti, jei ji viršija 4 000 Eur ir skolininkas neįrodo, kad skolą grąžins per 18 mėn.
„Pasiūlytas kompromisinis variantas padidinti ribą iki dešimties minimalių mėnesinių atlygių, tai yra 9 tūkst. 240 eurų. Tai būtų reikšmingas pakėlimas, suma automatiškai indeksuosis, todėl nereikės jos nuolatos peržiūrėti. Norime, kad neaugtų rizika pažeidžiamoms grupėms netekti paskutinio būsto“, – sakė M. Navickienė.
Užimtumo įstatymo pataisų projektui Nr. XIVP-3257 ir lydimiesiems teisės aktams po pateikimo pritarė 113, prieš balsavo vienas, susilaikė 12 Seimo narių.
Projektus Seimo posėdyje numatoma svarstyti gruodžio 12 d.
