Krovinių vežimo kelių transportu rinka Lietuvoje pernai patyrusi dviženklį augimą, šiais metais rodo lėtėjimo ženklus, teigiama Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) atliktoje rinkos analizėje.
Remiantis Lietuvos banko ir Valstybės duomenų agentūros duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pernykščiu ketvirtuoju ketvirčiu, krovinių apyvarta tonkilometriais augo 37 proc., tačiau transporto paslaugų eksportas pinigine verte lyginamuoju laikotarpiu susitraukė 15,6 proc.
Pasak TTLA vadovo Povilo Drižo, šių metų pirmojo ketvirčio rezultatai siunčia signalą apie reikšmingus transporto rinkos pokyčius – krovinių transportavimo paslaugų paklausos kritimas spaudžia įkainius žemyn.
„Krovinių vežimo keliais pajamos, praėjus žiemos šventėms ir atostogų sezonui, pirmąjį ketvirtį paprastai krenta kiekvienais metais. Tačiau šių metų pirmoje pusėje stebimas daug didesnis rinkos kritimas, nei įprastai“, – teigia P. Drižas.
Pasak jo, Europos krovinių vežimo keliais tarifai jau krito du ketvirčius iš eilės – 2022 metų ketvirtąjį ir 2023 metų pirmąjį ketvirtį. Jis priduria, kad stebimi rinkos rodikliai liudija, kad tarifų mažėjimas gali būti užfiksuotas ir šių metų antrąjį ketvirtį.
Remiantis TTLA analize, transporto paslaugų eksporto pajamų 1 tonkilometriui dalis per 2023 pirmąjį ketvirtį susitraukė 39 proc. Tai atspindi bendrąją tendenciją Europoje, kurioje stebimas spartus krovinių vežimo kelių transportu tarifų indekso kritimas. Paskutinį kartą toks reiškinys fiksuotas pandeminiu laikotarpiu 2020 metų antrąjį ketvirtį.
„Krovinių vežimo keliais tarifai krenta dėl mažėjančio vartojimo Europoje. Nors nuogąstavimai dėl energetikos krizės kiek atslūgo ir energijos kainos stabilizavosi, sąlyginai aukštame lygyje besilaikanti infliacija, brangstantis skolinimasis ir kiti nepalankūs makroekonominiai veiksniai stabdo Europos pramonės augimą“, – sako P. Drižas.
Remiantis Tarptautinės kelių transporto sąjungos IRU duomenimis, 2023 metų pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2022 metų tuo pačiu laikotarpiu, vartojimas Vokietijoje susitraukė 6 proc., Prancūzijoje – 3,9 proc., Italijoje – 2,8 proc., Jungtinėje Karalystėje – 4,3 proc., Čekijoje -14,5 proc.
Krovininio kelių transporto paslaugos sudaro didžiausią Lietuvos paslaugų eksporto dalį. Sektorius sukuria trečdalį viso šalies paslaugų eksporto. Lietuvos banko duomenimis, 2022 metais kelių transporto paslaugų eksportas siekė 5,58 mlrd. eurų – 35 proc. daugiau nei metais anksčiau. Pirmąjį šių metų ketvirtį šių paslaugų eksportas siekė 1,39 mlrd. eurų, arba 23,5 proc. daugiau, palyginti su 2022 metų pirmuoju ketvirčiu.