Sklandi integracija ne tik naujoje darbo vietoje, bet ir naujoje šalyje – iššūkiai, su kuriais neišvengiamai susiduria į Lietuvą atvykę dirbti specialistai iš užsienio. Kalbos barjeras, ne visada aiškūs relokacijos procesai, daugybė kitų praktinių aspektų – visa tai gali būti išsprendžiama, jei organizacijos viduje iš anksto bus numatytos reikiamos priemonės. Kas efektyviausia integruojant užsieniečius darbo vietoje, savo patirtimi dalijasi personalo specialistai.
Lietuvoje įdarbinant iš užsienio atvykusius specialistus, pirmiausia domimasi jų įdarbinimo procedūromis, tačiau darbdaviams svarbu iš anksto apgalvoti būtinus organizacinius pokyčius įmonės viduje dėl, pavyzdžiui, pasikeitusios darbinės kalbos vartojimo ar galimų kultūrinių skirtumų bei pasirengti konkretų atvykstančių talentų integravimo planą.
„Svarstant apie užsieniečių įdarbinimą, vienas pirmųjų namų darbų yra sukurti relokacijos paketą, kuris atlieptų pagrindinius iššūkius, su kuriais dažniausiai susiduria užsieniečiai – kelionė, daiktų pervežimas, būsto paieška ir pan. Atvykstantis žmogus keičia sau įprastą aplinką į nežinomą, neišvengiamai susiduria su iššūkiais, tad darbdavio, vietinių kolegų pagalba sprendžiant praktinius klausimus, yra itin svarbi, leidžia jaustis ramiau ir galvoti apie kitus laukiančius dalykus“, – komentuoja „Investuok Lietuvoje“ talentų pritraukimo programos „Work in Lithuania“ Verslo konsultantė tarptautinės samdos klausimais Karolina Zelbienė.
Pasak jos, lengvesnei užsieniečių integracijai padėtų informacijos rinkinių su naudingais kontaktais bei nuorodomis į profesionalią pagalbą mokesčių, sveikatos apsaugos, vaikų švietimo ir kitais klausimais, parengimas. Taip pat, siekiant išvengti galimų nesusipratimų, vertėtų aiškiai iškomunikuoti tiek naujam komandos nariui, tiek esamam kolektyvui komandos darbo taisykles, bendrus darbinės etikos principus – darbuotojai iš skirtingų kultūrų gali turėti savitą požiūrį į tuos pačius dalykus.
Svarbus žingsnis – iniciatyvos įmonės viduje
Daugiau nei 1400 darbuotojų Lietuvoje turinčioje tarptautinių ir tarpvaliutinių pinigų perlaidų bei mokėjimų bendrovėje „Western Union“ beveik ketvirtadalis įmonės darbuotojų yra kitų šalių piliečiai, o jų integracijos procesas yra nuosekliai suplanuotas.
„Įmonės viduje turime specialią relokacijos programą, kuri užtikrina, kad atvykstantis naujas darbuotojas bus pasitiktas oro uoste senbuvio kolegos, kuris ir padės, ir patars. Neretai pas mus jau dirbantys užsieniečiai imasi globoti iš jų šalies atvykstančius tautiečius. Taip pat skiriame dėmesio ir komandų vadovų mokymams, nes dirbant su multikultūrinėmis ir tarptautinėmis komandomis prireikia žinių, kaip bendrauti, geriau suprasti kolegas iš skirtingų šalių“, – teigia „Western Union“ personalo specialistė Ieva Strumskytė, vykdanti užsienio talentų atrankas.
Pašnekovės teigimu, organizacijos viduje taip pat veikia įvairūs komitetai – sporto, moterų, labdaringų iniciatyvų, savanorystės ir kitų. Jų tikslas – vienyti darbuotojus pagal pomėgius ar asmeninius siekius. Siekiant paskatinti atvykusių specialistų integraciją, įmonėje taip pat organizuojami renginiai, skirti konkrečios šalies kultūrai ar virtuvei, taip leidžiant geriau pažinti skirtingas šalis.
„Tokių situacijų, kad iš užsienio atvykusiam darbuotojui nepavyktų integruotis organizacijoje, pritapti prie jos kultūros pasitaiko itin retai. Vis dėlto esame didelė įmonė, Lietuvoje įdarbinanti kone daugiausiai specialistų iš užsienio, tad ir čia dirbantys lietuviai yra linkę bendradarbiauti, turi palankų požiūrį į kolegas iš užsienio“, – pabrėžia I. Strumskytė.
Pasikeitė darbinė kalba
Žaidimų startuolį „Eneba“ valdančioje įmonėje „Helis play“ šiuo metu dirba apie 10 specialistų iš užsienio. Pasak Talentų pritraukimo vadovės Jurgitos Markevičienės, pagrindinis, o kartu ir neišvengiamas iššūkis, su kuriuo susidūrė užsieniečius įdarbinanti įmonė – tai darbinės kalbos pokyčiai.
„Šiandien mūsų visos vidinės įmonės taisyklės, dokumentai yra rengiami dvejomis kalbomis – lietuvių ir anglų. Tai užtikrina ne tik didesnį aiškumą, bet ir vienodas sąlygas visiems darbuotojams, nepriklausomai nuo jų atvykimo šalies. Taip pat ir bendravimas su kolegomis vyksta anglų kalba, išskyrus tuos atvejus, kai prie konkrečios užduoties dirba vieni lietuviai. Darbinės kalbos pokyčiai pakoregavo ir talentų atrankos procesą – šiuo metu visiems kandidatams taikome reikalavimą laisvai bendrauti anglų kalba“, – dalijasi J. Markevičienė.
Pašnekovės teigimu, kiekvienas į Lietuvą atvykstantis specialistas iš užsienio yra sutinkamas svetingai – jiems padedama įsikurti, apsiprasti su nauja šalimi.
„Visi įmonėje dirbantys užsieniečiai turi tiesioginius vadovus bei dedikuotus komandos narius, kurie padeda integruotis. Šiuo atžvilgiu itin svarbi ir įmonės personalo bei buhalterijos komandų pagalba, padedant sėkmingai užsipildyti ar atnaujinti reikalingus dokumentus“, – sako J. Markevičienė.
Svarbios pirmosios įsikūrimo savaitės
Prireikus specialistų pagalbos užsienio talentams padėti gali ne tik darbdaviai, bet ir Vilniuje veikiančio užsieniečių relokacijos ir integracijos paslaugų centro „International House Vilnius“ (IH Vilnius) specialistai. Centras konsultuoja užsieniečius, organizuoja įvairius renginius ir veiklas užsieniečiams, siūlo prisijungti prie mentorystės programos ir lietuvių kalbos kursų. IH Vilnius teikia konsultacijas užsieniečių įdarbinimo tema ir darbdaviams.
Pasak centro vadovės Agnės Camaros, daugiausia klausimų natūraliai kyla toms įmonėms, kurios užsieniečius įdarbina pirmą kartą.
„Priimant į darbą antrą ar trečią užsienio pilietį, paprastai tų klausimų lieka vis mažiau. Džiaugiamės, kad Vilniuje veiklą vykdančios įmonės nepabūgsta galimų iššūkių ir vis drąsiau samdo užsienio šalių piliečius“, – tikina A. Camara.
Jos teigimu, ruošiantis užsieniečio priėmimui svarbu nepamiršti, kad prie komandos prisijungsiantis asmuo į naują šalį perkelia ne tik savo profesinį, bet ir asmeninį gyvenimą. Dėl šios priežasties pirmosios savaitės naujoje šalyje yra itin reikšmingos, jų metu verta pagalvoti apie didesnį lankstumą organizuojant darbą.
„Svarbu apgalvoti ne tik, kaip bus sprendžiamas kalbos barjeras, bet reikia apsvarstyti ir praktinius aspektus, tokius kaip finansinė parama su relokacija susijusioms išlaidoms padengti, ar emocinis palaikymas. Labai pasiteisina tokios priemonės, kaip įmonėse vis populiarėjančios mentorystės programos, kai atvykusiam užsieniečiui skiriamas dedikuotas asmuo, padedantis spręsti kylančius klausimus, paaiškinantis įmonės darbo kultūrą ir nerašytas taisykles“ – sako A. Camara.
