Vaistinių tinklų tikslas: pelnas ar pacientų gerovė?

Vaistinių tinklų tikslai

Atskleista vaistinių tinklų taikoma agresyvi ir neetiška pardavimų skatinimo politika. Išnaudodami visuomenės pasitikėjimą farmacijos specialistais ir jais manipuliuodami, vaistinių tinklai kraunasi milijoninius pelnus. Pasirodo, viešai deklaruojamas „rūpestis pacientu“ yra tik rūpestis dėl paciento sumos dydžio, paliekamo vaistinėje, visiškai nekreipiant dėmesio į paciento gerovę.

Rugsėjo 14 d. Seime vykusios spaudos konferencijos metu Vaistinių darbuotojų profesinės sąjungos atstovė dr. Vaiva Bražinskienė pristatė farmacijos specialistų apklausos duomenis, kurie atskleidė didelį susirūpinimą keliančias tendencijas: net 85 proc. apklaustųjų pripažino, kad jų sprendimus, konsultuojant pacientus ir parduodant jiems vaistus ar kitas vaistinės prekes, visai arba iš dalies lemia darbdavio sudarytos sąlygos: priedas prie atlyginimo, skaičiuojami įvairūs pardavimų rodikliai, pokalbiai su valdžia ir kt. Vadinasi, darbdaviai naudodami finansinius ir kitus svertus (atostogos, darbo laikas, darbo vieta ir pan.) verčia farmacijos specialistus pažeisti profesinę etiką ir iš esmės užsiimti ne ta veikla, kuri labiausiai atitinka pacientų interesus, o ta veikla, kuri labiausiai tenkina vaistinių tinklų verslo interesus.

Ypač neramina, kad įprasta vaistinių tinklų taikoma praktika yra skaičiuoti parduotų prekių skaičių viename čekyje ir pagal tai vertinti farmacijos specialisto „gerumą“. Verslas deda didžiules pastangas kiekvienam vaistinės klientui parduoti kuo daugiau skirtingų prekių ir tai kertasi tiek su valstybės politika, tiek su paciento interesais. Nacionalinės Sveikatos tarybos narė, Lietuvos farmacijos sąjungos prezidentės, Vytauto Didžiojo Universiteto prof. dr. habil. Ona Ragažinskienė pabrėžė, kad „Nacionalinė Sveikatos taryba jau atkreipė dėmesį, kad Lietuvos valstybė kaip vienu iš strateginių sveikatos sistemos tikslų įvardino kokybišką, saugią ir prieinamą sveikatos priežiūrą <…>, taip pat racionalų vaistų vartojimą bei racionalų valstybės biudžeto bei gyventojų lėšų naudojimą”.

Žmogus, atėjęs į vaistinę, pasitiki farmacijos specialistu ir perka jam rekomenduotus produktus pats negalėdamas įvertinti, kiek žalos ar naudos jie jam gali atnešti ir, tiesiogine prasme, lieka apgautas. „53 LR Konstitucijos straipsnyje parašyta: „Valstybė rūpinasi žmonių sveikata“, todėl vertimas, naudojantis istoriškai bendruomenėje vertinamu vaistininko autoritetu, įsiūlyti priemones ar vaistus, kurie nebūtini ar net gali pakenkti žmogaus sveikatai, galimai yra antikonstitucinis veiksmas, kuris galėtų būti įvertintas LR Konstituciniame teisme“, – teigia LSMU doc. dr. Tauras Mekas.

Tarp kitų vaistinių tinklų pardavimams skatinti įprastai taikomų praktikų yra ir savų prekių ženklų pardavimų skatinimas. Farmacijos specialistai yra raginami parduoti kuo daugiau vaistinių tinklui priklausančių prekių ženklų arba pagal susitarimus jam palankesnių gamintojų pakuočių, tiek keičiant jais paciento norimus produktus, tiek siūlant įsigyti papildomai. „Jautėme didelį spaudimą iš Vaistinių darbuotojų profesinės sąjungos narių imtis kokių nors priemonių, kad darbdaviai nebegalėtų vykdyti darbuotojų spaudimo pardavinėti tai, ko reikia darbdaviui, o ne pacientui. Toks agresyvus pardavimų skatinimas, išnaudojant pacientų pasitikėjimą farmacijos specialistais, yra visiškai neetiškas ir nepriimtinas vaistininkų bendruomenei. Dėl šios priežasties inicijavome Lietuvos vaistininkų profesinės etikos kodekso priėmimą, kuris užtikrina vaistininko sprendimo priėmimo autonomiją, tikėdamiesi, kad darbdaviai atsižvelgs į šį svarbų dokumentą ir pakeis savo vykdomą politiką. Deja, daugiau kaip per du mėnesius jokio teigiamo poslinkio nepastebėjome“, – teigia VDPS atstovė dr. Vaiva Bražinskienė.

Apklausoje absoliuti dauguma vaistininkų pripažįsta neracionalaus vaistų vartojimo faktą. Net 96 proc. apklaustųjų mano, kad neracionalus vaistų vartojimas yra paplitęs, arba labai paplitęs ir daugiau kaip pusė jų kaip to priežastį nurodo darbdavio spaudimą parduoti kuo daugiau vaistų.

„Ši apklausa parodė kokiu ydingu keliu nukeliavo Lietuvos farmacijos politika. Šiandien visi sužinojome, kad pasitelkiant įvairias atlygio skaičiavimo ir motyvavimo priemones, „aptariamuosius pokalbius“, vaistininkai yra verčiami pažeisti profesinę etiką ir prioritetą teikti verslo, o ne paciento interesams. Be to, net ir to nenorintys daryti vaistininkai, neturi iš esmės jokios alternatyvos, nes mažosios vaistinės baigiamos supirkti ir paverčiamos tinklinėmis, o ligoninių vaistinių idėja jau kelintą kartą nesulaukia palaikymo Seime“, – pastebi Seimo narys Aurelijus Veryga.

Vaistinių veikloje stebimos ne tik susiformavusios oligopolijos, praktiškai išnaikintos nedidelės netinklinės vaistinės, bet ir vis labiau įsigalinti vertikali integracija, kuomet tam pačiam verslui priklauso ir didmeninė, ir mažmeninė prekyba, vykdoma gamyba ar net išrašomi vaistai per įsigytas klinikas.

Situacija farmacijos sektoriuje darosi ypač grėsminga, nes ne tik vaistininkai, bet ir politikai yra spaudžiami priimti tam tikrus sprendimus. Tai labai gerai iliustruoja pavasarį buvęs didžiulis vaistinių tinklų spaudimas politikams palikti vaistinėse dirbti tik farmakotechnikus be fiziškai vaistinėje esančio vaistininko. Jei jokių pokyčių nebus imtasi ir situacija nesikeis, vaistininko profesija praras patrauklumą, o pacientai ir toliau patirs nepagrįstai dideles ir bereikalingas išlaidas, kurios galėtų būti nukreiptos realiam sveikatos gerinimui. Politikai turi ieškoti būdų, kaip išspręsti susidariusią situaciją, sumažinti vertikalią šių verslų integraciją, apsaugoti vaistininkus nuo tinklų daromo spaudimo, grąžinti jiems tikrąją profesinę veiklą bei prestižą, o pacientams užtikrinti kokybišką farmacinę paslaugą ir apginti jų interesus.

TAIP PAT SKAITYKITE