Kas ketvirtas šalies gyventojas (25 proc.) ligos metu, dingus apetitui, pasikliauja savo organizmu ir nieko nevalgo, parodė bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi apklausa. Gydytojų dietologų teigimu, klausyti savo organizmo ligos metu nereikėtų, mat tai gali privesti iki mitybos nepakankamumo.
„Normalu, kad ligos metu dingsta apetitas, ypatingai, jei dar kamuoja karščiavimas. Tačiau labai neramu, kad net 25 proc. gyventojų nieko nevalgo. Kaip gydytoja dietologė sakyčiau, kad ligos metu pasikliauti savo organizmu tikrai nereikia, nesvarbu – tai ūminė ar lėtinė liga. Reikėtų save prispirti nors šiek tiek valgyti, bent jau skysto ar trinto maisto“, – komentuoja gydytoja dietologė doc. dr. Rūta Petereit.
Tyrimo duomenimis, 26 proc. apklaustųjų yra linkę bent šiek tiek valgyti. Gydytojos dietologės teigimu, šis sprendimas yra tinkamiausias ligos metu ar siekiant greičiau po jos atsigauti.
Mažiau prievartos, daugiau baltymų
Remiantis tyrimo duomenimis, dingus apetitui 5 proc. gyventojų konsultuojasi su gydytoju, 4 proc. prisiverčia suvalgyti sau įprastą porciją, o vos 3 proc. bando maistines medžiagas gauti kitu būdu.
„Nieko baisaus, jei dėl mitybos su gydytoju nesikonsultuojama vienkartinių ligų atveju, bet jei tai lėtinių ligų – širdies ir kraujagyslių, cukrinio diabeto – paūmėjimas, tuomet pasitarti su specialistu yra būtina. Juolab, jei apetitas dingsta ne pirmą kartą, kad žmogus nenuspręstų išvis atsisakyti valgyti“, – aiškina doc. dr. R. Petereit.
Ji priduria, kad per prievartą taip pat nereikia valgyti, nes tokiu atveju gali atsirasti pilnumo jausmas, pykinimas. „Ligos metu svarbiau gauti baltymų su maistu, nei suvalgyti įprastą porciją. Pavyzdžiui, tai gali būti troškinta žuvis arba kiaušinio baltymo omletas. Kitu būdu gauti maistines medžiagas – taip pat gera išeitis, kai kurie žmonės labai mėgsta trintą maistą, kuris ypač tinka, jei skauda gerklę“, – teigia gydytoja doc. dr. R. Petereit.
Nieko ypatingo nedarantys sako 17 proc. apklausoje dalyvavusių gyventojų. Pasak gydytojos dietologės, šis skaičius kiek liūdina, nes nieko nedarant ir ligoms kartojantis, kyla grėsmė palaipsniui išsivystyti mitybos nepakankamumui. Juo susergama, kai kūno masės indeksas (KMI) nesiekia normos ribos, perpus ar trečdaliu sumažėja suvalgomo maisto porcijos ir kūno svoris sumažėja per trumpą laikotarpį. Mitybos nepakankamumas sąlygoja sunkesnį ir ilgesnį gijimą, prastesnį gydymo toleravimą, dėl šios būklės pacientui sunkiau judėti ir net kvėpuoti.
„Sergant derėtų stebėti savo kūno svorį ir paskaičiuoti KMI, kurio norma – nuo 18,5 iki 25. Nieko tokio, jei peršalus nukrenta pusė kilogramo, bet jei žmogų nuolat kamuoja lėtinės ligos, jo KMI neturėtų būti mažesnis nei 20“, – atkreipia dėmesį gydytoja doc. dr. R. Petereit.
Valgyti dažniau, pasirūpinti maisto išvaizda
Anot gydytojos dietologės, dažniausia pacientų klaida – jie nežino, kad yra pagalba, todėl pasikliauja savo intuicija arba kaimyno patarimais.
„Reikia įvertinti paciento ligą ir apetitą, padaryti kraujo tyrimus. Geriau kreiptis į specialistą iš karto ir nelaukti, kol išsivystys mitybos nepakankamumas. Turime ir gerų pavyzdžių, kai pacientai ateina laiku ir spėjame užkirsti kelią sunkesnei būklei. Noriu atkreipti dėmesį, kad mitybos nepakankamumą gali turėti ir itin liesas, ir normalios kūno sandaros, ir nutukimu sergantis žmogus“, – pabrėžia gydytoja doc. dr. R. Petereit.
Nesvarbu, ar liga ūminė, ar lėtinė, svarbiausia yra valgyti mažesnėmis porcijomis. Jei buvo įprasta valgyti tris kartus per dieną, tai ligos metų reikėtų tai daryti penkis-šešis kartus. Ypatingai, jei jaučiamas silpnumas, žmogus yra priverstas atsigulti į lovą.
„Labai svarbu, kad tiek maisto išvaizda, tiek kvapas būtų patrauklūs, nes tai pacientui kelia apetitą. Jei yra burnos gleivinės pakitimų ar rijimo sutrikimas, gerklės skausmas, labai svarbi maisto temperatūra – maistas turi būti šiltas, bet ne karštas ar per daug šaltas. Taip pat svarbu, kad maistas būtų lengvai virškinamas. Tokiu atveju tinka medicininės paskirties gėrimai, kuriuose yra gausu baltymų, omega-3 riebalų rūgščių bei vitaminų“, – pataria gydytoja dietologė.
Gydytoja doc. dr. R. Petereit siūlo 75 proc. maisto stengtis suvartoti įprastai, o likusį ketvirtadalį padengti kitais būdais, mat pacientui tai yra lengviau, nei per prievartą suvalgyti didžiulį kepsnį su daržovėmis.
„Spinter tyrimai“ reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą atliko „Supportan“ užsakymu, tyrime dalyvavo 1015 respondentų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.
