„Kai kurie iš stacionaro skyriaus išvažiuoja į slaugos namus – tai darbingo amžiaus žmonės, kurie iki ligos buvo aktyvūs, dirbantys“, – teigia Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė profesorė Ligita Jančorienė apie pacientus, susirgusius erkiniu encefalitu. Laimei, nuo erkinio encefalito, kitaip nei nuo Laimo ligos, esti veiksminga skiepų programa. Apie šios pavojingos ligos simptomus, gydymą ir prevenciją edukuoja centro vadovė kartu su vyresniąja gydytoja, infektologe dr. Birute Zablockiene.
Lietuviai užsikrečia dažniau nei latviai
Kaip pažymi Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), Lietuva yra priskirta prie didelio erkių paplitimo kraštų, o pastarąjį dešimtmetį stebimas ženklus erkių ir erkinio enfecalito užsikrėtimų pagausėjimas. 2020 m. duomenimis, Lietuvoje kiek daugiau nei tris kartus dažniau užsikrečiama erkiniu encefalitu nei, pavyzdžiui, Latvijoje. Visgi Lietuvos gyventojai nėra entuziastingi skiepų nuo encefalito atžvilgiu.
Įsiurbusios į žmogaus kūną bei žmogaus krauju besimaitinančios erkės gali užkrėsti ir Laimo liga, ir erkiniu encefalitu. Kaip pažymi prof. L.Jančorienė, erkinis encefalitas yra virusinė, o Laimo liga – bakterinė infekcija. Šiuo metu nuo vienos ligos turime vaistus, tačiau kol kas neturime vakcinos, o nuo kitos – turime vakciną, tačiau kol kas neturime vaistų.
„Laimo liga gydoma tam tikrais antibiotikais, kurie yra efektyvūs prieš boreliją. O erkinio encefalito gydymo nėra. Erkinis encefalitas turi profilaktiką – vakciną. Laimo ligai kol kas registruotos vakcinos nėra. Vyksta klinikiniai tyrimai. Yra tokia tikimybė, kad gal 2025-aisiais ji galėtų būti registruota“, – pasakojo Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė profesorė Ligita Jančorienė.
Siekiant išvengti Laimo ligos, svarbu įsisiurbusią erkę ištraukti kuo greičiau, mat borelija į žmogaus organizmą patenka erkės maitinimosi pabaigoje. Tai gali įvykti ir po paros nuo įsisiurbimo. O erkiniu encefalitu užsikrėsti yra kur kas lengviau, nes virusas lokalizuojasi erkės seilėse. Todėl užtenka tik įkandimo.
Erkinio encefalito inkubacijos periodas yra iki 3 savaičių (bent yra didesnė infekcinė dozė). Kadangi Lietuvoje erkių paplitimas itin gausus, pasak prof. L.Jančorienės, dėl kiekvieno erkės įkandimo medikų informuoti tikrai nereikia. Kita vertus svarbu stebėti sveikatos būklę. Dažniausiai erkinis encefalitas pasireiškia karščiavimu. Tokiu atveju verta kreiptis į medikus, siekiant išsiaiškinti pakilusios kūno temperatūros priežastis. Laimo liga, kitaip nei erkinis encefalitas, dažniausiai pasižymi migruojančiu odos paraudimu.
Žalos pridaro negrįžtamai
Pasak Infekcinių ligų centro vyresniosios gydytojos dr. Birutės Zablockienės, yra trys erkinio encefalito formos. Kiekviena jų pasižymi skirtingais simptomais ir galimomis komplikacijomis. „Pati lengviausia – meningitinė forma. Kitos galimos formos meningoencefalitas arba meningoencefalomielitas. Meningitas yra lengviausia forma, kuriai būdingas karščiavimas, galvos skausmas, pykinimas. Na, ir tam tikri meninginiai simptomai. Meningoencefalitinės formos metu pažeidžiami ir smegenų dangalai bei pačios smegenys. Tuo atveju galimi įvairūs simptomai, tokie kaip sąmonės sutrikimai, ataksija (dezorganizuoti, nerangūs judesiai ir sunkumai išlaikant pusiausvyrą – red. past.), tremoras, traukuliai. Meningoencefalomielitinės formos metu galimos ir parezės. Dažniau būna rankų parezės, paralyžiai“, – edukuoja gydytoja.
Detalūs veiksniai, lemiantys erkinio encefalito komplikacijų priežastis, pasak dr. B.Zablockienės, nėra nustatyti. Vaikai dažniausiai serga lengvesnėmis formomis, o vyresniems pacientams dažniau pasitaiko komplikacijos, ypač jeigu asmuo serga gretutinėmis ligomis. Prof. L.Jančorienė papildo, kad šiuo metu gan aktyviai svarstoma, jog komplikacijų tikimybę gali lemti genetinė predispozicija. Deja, bet erkinio encefalito komplikacijos gali sukelti rimtą ir negrįžtamą žalą asmens sveikatai ir jo gyvenimo kokybei.
„Kai kurie iš stacionaro skyriaus išvažiuoja į slaugos namus – tai darbingo amžiaus žmonės, kurie iki ligos buvo aktyvūs, dirbantys. Ir pagal amžių, ir pagal gyvenimo būdą. Šie žmonės išvažiuoja į slaugą, kaip sakant, visiškai ligos pažeisti“, – teigė profesorė.
Skiepytis paskatina artimųjų liga
Komplikacijos dėl erkinio encefalito beveik visada ištinka nepasiskiepijusius asmenis. Prof. L.Jančorienė teigia, kad pasvarstymai apie trimis dozėmis pasiskiepijusius ir komplikacijas dėl erkinio encefalito patiriančius asmenis prilygsta kazuistikai. „Dažniausiai skiepai apsaugo. Stacionare retai turime atvejus kada, pavyzdžiui, žmogus patenka dėl erkinio encefalito anksčiau gavęs vieną skiepą arba nepabaigęs skiepų kurso“, – pasakojo ji.
Susirūpinimas savo sveikata ir noras apsisaugoti nuo erkinio encefalito, pasak prof. L.Jančorienės, dažniausiai kyla dėl nemalonios ar skaudžios artimųjų akistatos su šia sunkia liga: „Kai taip susiklosto, kad įsisiurbia erkė ir žmonės suserga erkiniu encefalitu, tada jie dievagojasi, kad didžiausia jų klaida, jog laiku nepasiskiepijo.“
Dažniausiai skiepytis linkę labiau išsilavinę ir sveikata aktyviau besirūpinantys žmonės. Prof. L.Jančorienė svarsto, kad visuomenėje yra dalis žmonių, kurių įsitikinimus skiepų atžvilgiu formuoja nepagrįsti įsitikinimai: „Turbūt tai yra ta pati žmonių kategorija, kai vyko kalbos dėl skiepų nuo kovido. Manau, kad didelio skirtumo čia neįžvelgčiau. Tie, kurie tiki tam tikrais mitais, nesiskiepija, bijo, kad vakcina padarys jiems žalą“, – teigė profesorė.
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vyresnioji gydytoja, infektologė dr. Birutė Zablockienė svarsto, kad dalį žmonių nuo skiepysimosi atgraso kaina – dabartinė skiepų nuo erkinio encefalito programa susideda iš trijų dozių, kurios sykiu kainuoja kiek daugiau nei šimtą eurų. Kita vertus, svarbu pabrėžti, kad išsamesniam Lietuvos gyventojų požiūrio dėl erkinio encefalito suvokimui reikalingi nuodugnesni visuomenės apklausos tyrimai.
Kaip pažymi profesorė, kalbant apie skiepus reikėtų pabrėžti tris dalykus: pirmiausia, kad Lietuva yra viena didžiausių, jeigu ne pačio didžiausio, erkinio encefalito endemiškumo šalis. Be to, kaip minėta, erkinis encefalitas neturi jokio gydymo, tik simptomų malšinimo galimybę. Ir galiausiai, erkinis encefalitas yra itin sunki liga, kurio komplikacijos gali baigtis rimtais liekamaisiais reiškiniais, kartais išliekančiais visam gyvenimui, o 1-2 proc. ligos atvejų gali baigtimis mirtimi.
Skiepai – nevienintelė pagalba
Dr. B.Zablockienė atkreipia dėmesį, kad, be skiepų, egzistuoja ir prevencinės priemonės. Pavyzdžiui, erkinio encefalito sezoniškumo metu (nuo maždaug balandžio iki lapkričio) rekomenduojama vengti vaikščiojimo tarp ilgų žolių, dėvėti ilgesnius ir šviesesnius drabužius (tuomet erkės labiau pastebimos).
Prof. L.Jančorienė priduria, kad nuo erkių sėkmingai apsaugo ir įvairūs purškalai, t.y. repelentai. Siekiant efektyvios apsaugos nuo erkių, reikėtų atkreipti dėmesį, kad repelentai turėtų veiksmingas veikliąsias medžiagas: dietiltoluamidą arba pikarinidą. „Dažniausiai tokios priemonės, kurios yra tik augaliniu pagrindu, neveiksmingos. Nėra pakankamai įrodymų, kad jos apsaugo. Tikri repelentai (su veikliosiomis medžiagomis) parduodami vaistinėse“, – pažymėjo prof. L.Jančorienė.
