Pernai prekes ar paslaugas internetu pirko ar užsakė net 68 proc. lietuvių, atskleidžia Valstybės duomenų agentūra. Visgi, esant dideliam interneto vartotojų kiekiui, tobulėja ir nuotolinių sukčių gudrybės. Sukčiai nieko neįtariančius vartotojus atakuoja virusinėmis žinutėmis, o siekdami išgauti asmeninius duomenis ir išvilioti pinigus, tam net kuria netikras mobiliąsias programėles. Ekspertai primena, kad internete turime būti budrūs ir pataria, į ką atkreipti dėmesį, kad naršydami išliktume saugūs.
Anot Lietuvos saugesnio interneto centro partnerio, asociacijos „Langas į ateitį“ direktorės Ritos Šukytės, kibernetiniai pavojai tyko net ir kasdienėje veikloje internete.
„Asmens duomenų praradimas ar per didelis jų atskleidimas gerokai padidina riziką tapti sukčių auka. Kadangi sukčių naudojami asmens duomenų išviliojimo metodai nuolat tobulėja, visada svarbu mokytis ir mums – sužinoti apie esamus ir naujus sukčiavimo metodus, mokėti atpažinti sukčių e. laiškus ar netikrą informaciją internete, žinoti, kur kreiptis pagalbos praradus savo asmens duomenis“, – pranešime žiniasklaidai aiškina R. Šukytė.
Nuotolinių sukčių triukai žinomi ne kiekvienam
„Nors internete gausu aktualios ir tikrai naudingos informacijos, šia erdve naudojasi ir nuotoliniai sukčiai. Duomenų nutekinimas, pinigų išviliojimas, paskyrų užgrobimas – tik dalis būdų, kuriais piktavaliai naudojasi siekdami pasipelnyti iš nieko neįtariančių žmonių. Todėl internete turime išlikti budrūs, kritiškai vertinti gaunamą informaciją ir mokėti atpažinti galimas sukčių atakas“, – sako „Bitės Profas“ Martynas Vrubliauskas.
Išmaniųjų galimybių ekspertai „Bitės Profai“ pristato kampaniją „(Ne)saugiai internete“ bei dalinasi patarimais, kaip išvengti nuotolinių sukčių pinklių.
Pasak M. Vrubliausko, vienas populiariausių sukčių naudojamų apgaulės metodų yra „Phishing“ – kai atsiunčiamas el. laiškas ar trumpoji žinutė su intriguojančiu turiniu ir raginama paspausti tam tikrą nuorodą.
„Phishing“ galite atpažinti iš el. laiško ar kitokios žinutės turinio. Dažniausiai žinutėse yra skyrybos ir gramatikos klaidų, nenaudojamos lietuviškos raidės, taip pat pateikiami nepagrįsti, neįtikėtinai gerai skambantys pasiūlymai ar net grasinimai. Nepamirškite patikrinti siuntėjo telefono numerio ar el. pašto adreso, pavyzdžiui, jei sulaukėte žinutės iš užsienyje registruoto telefono numerio ar simbolių kratinį primenančio el. pašto adreso, tai turėtų sukelti įtarimą“, – sako „Bitės Profas“.
Apsaugokite jautrią asmeninę informaciją
Nors daugelis žino, kad internete nereikėtų viešai dalintis jautria informacija, pavyzdžiui, savo banko kortelės duomenimis, visgi, duomenų nutekinimas vis dar dažnai pasitaikanti problema internete. Todėl dalintis bet kokia asmenine informacija reikėtų tik įsitikinus jos saugumu.
„Viešai pasidalinę savo telefono numeriu ar elektroninio pašto adresu, jūs taip pat galite sulaukti neigiamų pasekmių – sukčiai skelbiamus duomenis gali panaudoti ne tik kibernetinėms atakoms, bet ir realiems pavojams. Tiesa, turime būti atsargūs ir dalindamiesi nuotraukomis. Pavyzdžiui, „Facebook“ ar „Instagram“ socialiniuose tinkluose piktavaliai, pamatę nuotrauką, kurioje laiką leidžiate užsienyje, gali spėti, kad jūsų namuose nieko nėra ir kėsintis į jūsų asmeninį turtą. Todėl kelionių įspūdžiais rekomenduojama viešai dalintis tik jau grįžus namo“, – tvirtina skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė Lietuva“ atstovas M. Vrubliauskas.
Anot jo, svarbu ne tik, kokia informacija dalinatės soc. tinkluose, bet ir kaip saugote prieigą prie jų. Savo soc. tinklų ir kitas asmenines paskyras, pavyzdžiui, „Gmail“, rekomenduojama apsaugoti dviguba apsauga, kuri leidžia prisijungti tik patvirtinus vartotojo tapatybę dviejų žingsnių deriniu.
„Pirmame žingsnyje prisijungdami suvedame tai, ką žinome, pavyzdžiui, apsaugos slaptažodį, o antrame – suvedame automatiškai realiu laiku sugeneruojamą prisijungimo patvirtinimą naudojant išmanųjį telefoną. Net jei sukčiams ir pavyktų nulaužti tokiu būdu apsaugotos paskyros slaptažodį, jūsų duomenys išliks saugūs atmetus neatpažintą bandymą prisijungti antrame žingsnyje“, – pasakoja M. Vrubliauskas.
Įsitikinkite parsisiunčiamų programėlių saugumu
„Net iš oficialių programėlių parduotuvių galite atsisiųsti kenkėjiškas programėles, kurių paskirtis – pavogti vartotojo asmeninius duomenis ar net pasisavinti jo pinigus. Programėles siųskitės tik iš oficialių parduotuvių, pavyzdžiui, „App Store“ ar „Google Play“, taip pat atkreipkite dėmesį į kitų vartotojų atsiliepimus“, – teigia „Bitės Profas“.
Pasak jo, įvertinus programėlės patikimumą, nepamirškite ir atidžiai peržiūrėti jos veikimo – jau atsisiuntus, atkreipkite dėmesį, kokių leidimų ji reikalauja ir suteikite tik būtinuosius. Pavyzdžiui, žemėlapių programėlė gali prašyti prieigos prie jūsų buvimo vietos, nuotraukų redagavimo – prie išmaniojo galerijos, tačiau kai to prašo nieko bendro su šiomis funkcijomis neturinčios programėlės, verta sunerimti, ar surinkta informacija vėliau nebus perduodama trečiosioms šalims.
Jeigu programėlės naudojimas jums kelia įtarimų ar pastebėjote, kad parsisiuntus programėlę sutriko jūsų telefono veikla, nedelsiant ją ištrinkite.
Daugiau patarimų, kaip išlikti saugiems internete galite surasti www.bite.lt/profai/saugiai ir Lietuvos saugesnio interneto centro svetainėje www.draugiskasinternetas.lt.
