Saulės vitaminą įsisaviname ne tik iš saulės

Ruduo mums dovanoja daugybę gražių momentų, gerų emocijų bei šiek tiek saulės. Kartu su saule žmogus gauna ir nemenką dozę vitamino D, todėl ne be reikalo šis vitaminas dar kartais pavadinamas saulės vitaminu. Saulės ultravioletiniai B (UVB) spinduliai sąveikauja su cholesteroliu, esančiu odos ląstelėse ir taip suteikia energijos vitamino D sintezei [1].

Tačiau Šiaurės ir vidurio Europos gyventojai net ir vasaros sezonu gauna nepakankamai saulės energijos. Kartais netgi yra teigiama, kad vitamino D trūkumas yra lyg pandeminis reiškinys – net apie 50 proc. pasaulio gyventojų kenčia nuo vit. D trūkumo, o juk jis taip reikalingas gerai sveikatai. Vitaminas D atlieka daugybę vaidmenų organizme – yra atsakingas už kalcio ir fosforo pakankamą kiekį organizme, jis būtinas testosterono gamybai, raumeniniui audiniui, stiprina imunitetą bei nervinę sistemą [2].

Tačiau natūraliai iškyla klausimas, ką daryti šaltuoju metų laiku, kai saulė yra itin retas svečias padangėje? Atsakymas gana paprastas – papildyti savo mitybą produktais bei papildais, turinčiais savyje vitamino D, tačiau prieš tai svarbu pasitikrinti kiek saulės energijos esatę sukaupę.

Yra dvi pagrindinės vitamino D rūšys – vitaminas D2 ir vitaminas D3, kurių galite gauti iš tam tikrų maisto produktų, pavyzdžiui, lašišos, tuno, skumbrės ir jautienos kepenų bei kiaušinių trynių. Įdomu tai, kad dalis maisto produktų specialiai papildomi vitaminu D, tai tokie produktai kaip pienas, sviestas, javai ir kai kurios apelsinų sultys. Tai įprasta praktika jau nuo 1930-ųjų metų, kai maisto pramoninkai savanoriškai praturtino šiuos maisto produktus vitaminu D, kad sumažėtų rachito ligos atvejų. Dabar ši pramonės veikla yra stipriai ribojama ir kontroliuojama poto, kai Didžiojoje Britanijoje masiškai daug vaikų ir suaugusių susidūrė su vitamino D pertekliumi  [1, 2].

Su didesniu iššūkiu, kaip gauti vitamino D šaltuoju metų sezonu, susiduria žmonės, nevartojantys gyvulinės kilmės produktų. Veganams vienintelis augalinės kilmės maisto produktas, turintis vitamino D, yra grybai. Grybai, kaip ir žmonės, gali susintetinti šį vitaminą veikiami UV spindulių. Tačiau grybai gamina vitaminą D2, o gyvūnai – vitaminą D3. Nors vitaminas D2 padeda padidinti vitamino D kiekį kraujyje, jis gali būti ne toks veiksmingas kaip vitaminas D3. Nepaisant to, laukiniai grybai yra puikus vitamino D2 šaltinis, tačiau komercijos tikslams auginami grybai dažnai auginami tamsoje ir juose yra labai mažai D2 [3].

Svarbu paminėti, kad vitaminas D kaupiasi riebaluose. Taigi, žmonės turintys nedidelę riebalinę masę ir gaudami dideles dozes saulės vitamino, neturi, kur kaupti vit. D atsargų. Tai reiškia, kad vitaminas D iškarto patenka į kraują, o to pasekmė absorbuojami per dideli kalcio kiekiai, kas neigiamai veikia inkstus, širdį ir nervinę sistemos veiklą [5].

Tai gi, išvada yra akivaizdi – prieš renkantis papildus būtina pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu ir atlikti vitamino D kiekio kraujyje tyrimus. Neatsakingai vartojant vitamino D papildus, t. y. nepasitarus su gydytoju, neatlikus reikiamų tyrimų bei neparinkus tinkamos dozės,  yra didelė rizika perdozuoti arba gauti per mažai.

Literatūros šaltiniai

  1. Haq A, Svobodová J, Imran S, Stanford C, Razzaque MS. Vitamin D deficiency: A single centre analysis of patients from 136 countries. J Steroid Biochem Mol Biol. 2016 Nov;164:209-213. doi: 10.1016/j.jsbmb.2016.02.007. Epub 2016 Feb 11. PMID: 26877203.
  2. Forrest KY, Stuhldreher WL. Prevalence and correlates of vitamin D deficiency in US adults. Nutr Res. 2011 Jan;31(1):48-54. doi: 10.1016/j.nutres.2010.12.001. PMID: 21310306.
  3. Nair, R., & Maseeh, A. (2012). Vitamin D: The „sunshine” vitamin. Journal of pharmacology & pharmacotherapeutics, 3(2), 118–126. https://doi.org/10.4103/0976-500X.95506
  4. Lu, Z., Chen, T. C., Zhang, A., Persons, K. S., Kohn, N., Berkowitz, R., Martinello, S., & Holick, M. F. (2007). An evaluation of the vitamin D3 content in fish: Is the vitamin D content adequate to satisfy the dietary requirement for vitamin D?. The Journal of steroid biochemistry and molecular biology, 103(3-5), 642–644. https://doi.org/10.1016/j.jsbmb.2006.12.010
  5. Moriarty C., 2018. Vitamin D Myths ‘D’-bunked. Prieiga per internetą: https://www.yalemedicine.org/news/vitamin-d-myths-debunked

TAIP PAT SKAITYKITE