Ne tik saulės spindulių perteklius, bet ir jų trūkumas gali sukelti įvairių sveikatos problemų. Mat vasaros malonumų apsuptyje žmogaus organizmas turi galimybę sintetinti labai svarbią maistinę medžiagą – vitaminą D. Specialistai aiškina, kad vadinamasis saulės vitaminas – ne tik naudingas, bet ir labai svarbus bendrai sveikatai ir savijautai. Tad kaip palaikyti balansą, kad šio vitamino būtų nei per daug, nei per mažai?
Saulėje gausu naudos – kaip ją pasiimti?
Pasak BENU vaistininkės Lauros Mockutės, saulėtos vasariškos dienos, be įprastinių malonumų, suteikia puikią progą mūsų kūnams pasigaminti vitamino D. Tai – labai svarbi maistinė medžiaga, sklandžios organizmo veiklos pagrindas, pasižymintis daugybe sveikatai naudingų savybių.
„Vitaminas D atlieka esminį vaidmenį organizmo gebėjime įsisavinti ir panaudoti pagrindinius mineralus, pavyzdžiui, kalcį ir fosforą, kurie būtini kaulus bei dantis išlaikyti stiprius ir sveikus. Jei saulės vitamino nepakanka, organizmo galimybės veiksmingai įsisavinti šiuos du mineralus sumažėja, todėl gali atsirasti tokios ligos kaip vaikų rachitas ir suaugusiųjų osteoporozė“, – pasakoja ji.
Kaip išskiria specialistė, vitaminas D naudingas ne tik kaulų sistemos sveikatai. Tyrimai rodo, kad jis taip pat susijęs su imuninės sistemos stiprinimu, raumenų funkcijos gerinimu ir netgi gali apsaugoti nuo tam tikrų rūšių vėžio.
„Atsižvelgiant į šią gausią naudą, derėtų išnaudoti saulėtas vasaros sezono dienas ir papildyti vitamino D kiekį organizme. Žinoma, svarbu būti atsargiems ir vengti per didelio kenksmingų spindulių poveikio. Kitaip tariant, norint mėgautis saugia, sveika vasara, svarbiausia yra pusiausvyra bei atidumas“, – akcentuoja vaistininkė.
Kaip toliau atskleidžia L. Mockutė, vitaminas D pasižymi pasisavinimo sudėtingumu, ypač tose geografinėse vietovėse, kur saulės šviesos trūksta – įskaitant Lietuvą.
„Organizmas vitaminą D sintetina veikiamas saulės spindulių. Tačiau regionuose, kur saulės šviesos yra nedaug arba dėl sveikatos priežasčių reikia riboti buvimą saulės spinduliuose, palaikyti pakankamą jų kiekį vien tik tokiu būdu gali būti sudėtinga“, – paaiškina ji.
Vaistininkė siūlo išeitį – pabrėžia, kad jūrinės žuvys yra geras maistinis reikalingo vitamino šaltinis. Tačiau ragina nepamiršti, kad maiste, net ir žuvyse, esančio vitamino D kiekio dažnai nepakanka kasdieniam jo poreikiui patenkinti.
„Maisto papildai neretai yra patikimiausias vitamino D šaltinis, ypač tamsesniais metų mėnesiais arba gyvenant mažiau saulėtuose kraštuose. Nepaisant papildų naudos, svarbu laikytis subalansuotos ir įvairios mitybos, taip išlaikant puikią sveikatą“, – teigia L. Mockutė.
Trūkumas lemia skausmus ir nuovargį
Kaip pasakoja „Clinicus“ dermatologė Agnė Bagdonė, vitaminas D, be naudos kaulų, dantų ir raumenų sveikatai, taip pat atlieka svarbų vaidmenį ir kitose organizmo funkcijose.
„Pastaraisiais metais įvairių šalių mokslininkai ėmė naujai žvelgti į vitamino D trūkumo pasireiškimą. Anksčiau vadovavomės nuostata, jog tai susiję su kalcio ir fosforo apykaita, kuri turi įtakos kaulų sveikatai. Tačiau dabar žinome, kad jis lemia įvairių sistemų darbą: įskaitant endokrininę, nervų, širdies ir kraujagyslių, taip pat dalyvauja autoimuniniuose ir priešuždegiminiuose procesuose. Tiesa, reikiama dozė gali labai skirtis priklausomai nuo individualių veiksnių, pavyzdžiui, kūno savybių, gyvenimo būdo ir mitybos“, – pabrėžia dermatologė.
Kalbėdama apie vitamino D trūkumo simptomus, gydytoja išskiria padidėjusį jautrumą lėtiniam skausmui, raumenų silpnumą, liūdesį, depresyvią nuotaiką, aukštą kraujo spaudimą, nuovargį, mieguistumą. Tačiau ir šių simptomų įveikti nepavyks, jeigu geriama netinkamai parinkta vitamino D dozė ir nesilaikoma papildo vartojimo rekomendacijų.
Papildų galia
Kaip toliau aiškina dermatologė, vitamino D įsisavinimas tarp mikroelementų – unikalus.
„Nors jo galima rasti tam tikruose maisto produktuose, pavyzdžiui, riebiose žuvyse, kiaušiniuose ir grybuose, vitamino D pasisavinimas su maistu yra ribotas ir sudaro tik apie 10 proc. viso suvartojamo kiekio. „Liūto dalis“ pasisavinama per odą, veikiant ultravioletiniams beta (UVB) saulės spinduliams“, – sako A. Bagdonė.
Visgi, atsižvelgiant į daugelio regionų oro sąlygas ir būtinybę saugotis nuo pernelyg didelio saulės spindulių kiekio, siekiant išvengti odos vėžio, klinikos atstovė rekomenduoja vartoti vitamino D papildus.
„Tai daryti reikėtų turint omenyje veiksnius, galinčius sumažinti įsisavinimą, pavyzdžiui, antsvorį, kepenų ligas, virškinimo sutrikimus ir amžių. Biorezonansiniu tyrimu galima nustatyti, ar jo trūksta, ir, remiantis rezultatais, paskirti tinkamą dozę. Lengviausiai pasisavinama – vitamino D3 forma. Apgalvotas, medicininis požiūris į maisto papildų vartojimą yra labai svarbus mūsų sveikatai ir gerovei“, – teigia ji.
9 iš 10 lietuvių vitamino trūksta
Specialistė pasakoja, kad diskusijos, kaip SPF veikia vitamino D įsisavinimo procesą, atsinaujina kasmet ir mokslininkų nuomonės išsiskiria.
„Vitamino D gamybai reikalinga, kad oda būtų tiesiogiai veikiama saulės spindulių. Todėl privalu rinktis saugų dienos laiką, kai saulė nėra aktyviausia. Taip pat pasirūpinti apsauga, atsižvelgiant į savo odos tipą“, – rekomenduoja gydytoja.
Dermatologė pataria, jog vitaminų nederėtų vartoti aklai – pirmiausia išsiaiškinti organizmo būklę ir nustatyti, ar poreikis vienam ar kitam papildui tikrai yra.
„Pernykščiais Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, nuo vitamino D trūkumo kentė apie milijardas žmonių visame pasaulyje. O vienoje mūsų šalies medicinos diagnostikos laboratorijoje atlikti tyrimai parodė, kad beveik 9 iš 10 tirtų asmenų trūko šios medžiagos. Antra vertus, kritikos strėlių vis dažniau gauna odos ligų gydytojai, kiti sveikatos ir grožio specialistai, neva „demonizuojantys“ saulės poveikį. Netiesa, kad griežtai rekomenduojama vengti saulės spindulių – kiekvieną pavasarį ir vasarą akcentuojame, kad mėgavimasis saule turi būti saikingas, naudojant apsaugos priemones ir taip nepažeidžiant odos“, – pokalbį užbaigia A. Bagdonė.